2023 08 31
Baigiantis vasarai, norime pasidalinti įspūdžiais iš rugpjūčio 3-6 d. Palangoje vykusio Pasaulio lietuvių bendruomenės (toliau – PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (toliau – PLJS) lyderių suvažiavimo.
Ką Palangoje veikė iš įvairių pasaulio kampelių sugužėję lietuviai?
Apie tai jau galite pasiskaityti ir PLB svetainėje: https://plb.lt/lietuvybe-pilietiskumas-ir-solidarumas-65-aji-jubilieju-mininti-plb-palangoje-nusibreze-ateities-gaires/.
O čia noriu pasidalinti tuo, kas pasirodė svarbu man (Agnetai Vansavičienei, ILB pirmininkei). Tad, nuoširdžiai Jūsų dėmesiui!
Dalyvavo apie 70 atstovų iš skirtingų užsienio lietuvių bendruomenių (30 šalių) ir kviestiniai svečiai – 4 seimo nariai, kurie bendradarbiauja su PLB, taip pat vyriausybės, ministerijų (URM, ŠMSM, Kultūros, Krašto apsaugos) atstovai, 8 savivaldybių merai. Labai noriu paraginti visus susisiekti su savo miesto Lietuvoje savivaldybe, bendrauti ir palaikyti ryšius! Per savivaldybes veikianti iniciatyva “Globalūs rajonai” kviečia išvykusiuosius tapti savo gimtųjų miestų ambasadoriais – garsinti juos svetur, parvežti gerosios patirties.
PLB suvažiavimas vyksta kiekvieną vasarą ir trunka 3 dienas. Šie metai buvo ypatingi, nes PLB šventė garbingą 65 metų jubiliejų! Rugpjūčio 3 d. dalyviai pajudėjo autobusu iš Vilniaus į Trakus. PLB 65-mečio šventė prasidėjo angelo atidengimu Angelų kalvoje, Trakuose. Svečiuodamiesi Lietuvoje, būtinai aplankykite!
https://plb.lt/virs-traku-iskils-pasaulio-lietuviu-angelas/
Nuo Trakų PLB autobuse lydėjo Lietuvos kariuomenės Geležinio Vilko štabo karininkas, pasakojęs apie kariuomenės veiklas, misijas, o kita suvažiavimo dalyvių stotelė buvo pati karinė bazė Rukloje. Viešnagė buvo skirta susipažinti su Geležinio Vilko štabo veikla, apžiūrėti specialią karinės technikos parodą.
Rugpjūčio 4-5 d. buvo intensyvios nuo pat ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Abi dienas programa baigėsi ekskursija (vieną dieną – po Palangą, kitą – po Kretingą) bei bendra vakariene. Itin įsimintina buvo diasporai ir svečiams surengta Palangos mero Šarūno Vaitkaus vakarienė prie ilgo – tarsi giminės, – lauko gėlėmis ir obuoliais papuošto stalo Birutės parke, Skautų slėnyje, bei saulės palydėjimas prie Baltijos jūros. Tai visiems paliko labai šiltus įspūdžius. Dalyviai jautėsi dėkingi merui už dėmesį ir pastangas atskleisti gimtąją Palangą gražiausiomis natūraliomis spalvomis, be to, skambant kurorto ansamblio “Romuva” dainoms.
Vakarais vyko neformali, tačiau ne mažiau svarbi dalis Palangos bare – bendruomenių palinkėjimai vienų kitoms, pašnekesiai su bendraminčiais.
Rugpjūčio 6 d. Palangos Kurhauzo salėje vyko būsimos, jubiliejinės, šimtmetį švęsiančios Dainų šventės pristatymas, kurio metu ne vienas sunkiai sulaikė ašaras. Šioje šventėje įprastai dalyvauja apie 14000 dainuojančiųjų ir 9000 šokančiųjų. Pristatyme dainavo Lietuvos nacionalinių kultūros centrų vadovų choras. Nuostabiais balsais buvo atliktos širdžiai mielos dainos – kiekviena tarsi himnas gamtai ir kartu pačiai Lietuvai.
PLB suvažiavimas yra skirtas susitikti po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių bendruomenių bei jaunimo sąjungų pirmininkams, kartu aptarti svarbiausius klausimus (PLB seimo rinkimai vyksta kas 3 metus, o tarp rinkimų, kartą per metus, vyksta suvažiavimas). BET! 
Ateinančiais metais vietoj suvažiavimo vyks Dainų šventė „Kad giria žaliuotų” (2024 m. birželio 29 d. – liepos 6 d. Vilniuje) ir Pasaulio lietuvių miestelis Vilniaus Rotušės aikštėje – „Aš – Lietuva“ (liepos 1 d., jeigu bus gautas finansavimas), kur kiekviena šalis įrengs po palapinę – savo gyvenamos ir pristatomos šalies “salelę”. Taigi, pradėkime ruoštis pristatyti ir Ispaniją! Visus labai raginame dalintis mintimis, idėjomis: nuo gastronomijos iki meno!
Kitas ryškus suvažiavimo momentas – Palangai buvo įteikta Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2025 m. vėliava. Žaidynės Palangoje planuojamos 2025 m. pirmąją liepos savaitę. Artėjant renginiui, vėl dalinsimės informacija, raginsime registruotis ir dalyvauti.
PLB suvažiavime iš Ispanijos šiemet dalyvavo du asmenys. Aš, Agneta Vansavičienė (ILB pirmininkė), ir – vienos dienos dirbtuvėse – Saulius Liesis (Tenerifės lietuvių bendruomenės pirmininkas).
Kokiomis temomis gyvena PLB?
Pastaruoju metu PLB stengiasi ženkliai prisidėti prie pilietiškumo skatinimo, skleisti žinią apiepilietinio pasipriešinimo strategijas, įtraukti diasporą.
Suvažiavime buvo aptarta PLB ir LRS komisijos veikla (komisijos pirmininkė – LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, o jai talkina kitas pirmininkas – PLB teisininkas iš JAV Jonas Bružas). Galima sekti jų paskyras soc. tinkluose ir Youtube. Šioje komisijoje aptariami bei sprendžiami aktualiausi klausimai, inicijuojami pageidautiniems pokyčiams reikalingi įstatymų pakeitimai. Palangoje peržvelgtos PLB Seimo, vykusio 2022 m. liepos mėn. LRS Seime, priimtos rezoliucijos. Paprastai daugumą jų PLB siekia įgyvendinti per vienos kadencijos laikotarpį (per 3 m.). Su 2022 m. priimtomis rezoliucijomis galite susipažinti čia: https://plb.lt/seimai-category/xvii-seimas/
Kita ryški ir aktualumo neprarandanti suvažiavimo tema – tautinės tapatybės išsaugojimas. PLB ir LRS komisija atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie tautinės tapatybės išsaugojimą, kol kas nėra išgrynintos strategijos – kas, ką ir kaip turėtų daryti. Planuose – siekis konkrečiomis priemonėmis skatinti tautinės tapatybės išsaugojimą per lituanistines mokyklas užsienyje ir mokyklas Lietuvoje.
Šiais metais itin svarbus ir gimimu įgytos LR pilietybės išsaugojimo klausimas (beje, norime atkreipti dėmesį, kad vartotinas būtent šis terminas – „pilietybės išsaugojimas”, o ne – „dviguba pilietybė”).
Lietuvos visuomenėje vyksta diskusijos, ar reikalingas referendumas, ar pakaktų dar vienos išimties (dėl pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę) įstatymu. Seniau buvo bandymų išsaugoti pilietybę įstatymu, numatant išimtis, tačiau Konstitucinis teismas 4 kartus pasisakė, kad be referendumo, be Konstitucijos 12 str. keitimo tokia didelė išimtis negalima. Kalbant apie kelių pilietybių turėjimą, visada svarstoma grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl kai kurios šalys griežtai neleidžia turėti dvigubos pilietybės, pavyzdžiui, Estija, Austrija, Japonija.
Šiuo metu Lietuvoje planuojamas referendumas 2024 m. gegužę dėl pilietybės išsaugojimo, kur tauta bus kviečiama išreikšti savo nuomonę. Tauta, esanti Lietuvoje ir už jos ribų. Taigi, bus itin svarbus ir užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas – išreiškime savo balsą, dalyvaukime referendume! Referendumui reikalingi 1,1 mln. TAIP.
50%+1 visų rinkimo teisę turinčių LR piliečių nuo 18 m.
Tai yra:
– deklaravusieji gyvenamąją vietą Lietuvoje;
– deklaravusieji išvykimą IR prisiregistravusieji rinkėjo internetiniame puslapyje.
Suvažiavimo metu kaip vieni svarbiausių aspektų paminėta:
– stipri komunikacija;
– motyvacija;
– skatinimas;
– aiškių formuluočių ir apibrėžimų vartojimas (pavyzdžiui, kaip minėjome, pilietybės IŠSAUGOJIMO referendumas);
– vėliavnešiai (dalinimasis asmeninėmis istorijomis, profesionalų nuomonės skleidimas).
Kaip visuomet, svarbią diskusijų dalį užėmė ir kultūros tema.
Aptarinėtas santykis tarp PLB ir Lietuvos. Pagrindiniu „balsu” buvo Nacionalinis kultūros centras. Vadovu pakartotinai išrinktas ir savo veiklą tęs Saulius Liausa. O su diaspora ryšius palaikys centro darbuotoja, Pasaulio lietuvių bendruomenių kultūros specialistė Jurga Gailiūtė (jurga.gailiute@lnkc.lt). Galite nedvejodami su ja susisiekti, bendrauti jums aktualiais kultūros klausimais, siūlyti idėjas. Be to, būtinai sekite LNKC soc. tinkluose.
Suvažiavime dayvavo Premjerės patarėja kultūros klausimams Gabrielė Žaidytė. Ji kvietė bendruomenes rinkti su Lietuva susijusią informaciją bei ja dalintis ir visuomet kreiptis, iškilus klausimams ar poreikiams, pavyzdžiui, jei reikia padėti išsaugoti ar pargabenti į Lietuvą kokius nors istorinės atminties archyvus. Didžiausią dėmesį pranešėja skyrė šioms temoms:
– istorinė atmintis (Sąjūdžio veiklos atminties plėtra, neginkluotos veiklos istorinė atmintis, archyvai);
– kultūrinė diplomatija (skleisti, ieškoti mainų kultūros srityje tarp Lietuvos ir kitų užsienio šalių);
– paveldo paieškos.
2025 m. švęsime M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas šalims, kuriose jis gyveno ir kūrė.
Jau dabar ieškomi prie minėjimo renginių prisidėti norintys, nebūtinai Lietuvoje gyvenantys bendraminčiai. Gal ir mes turime idėjų ir pasiūlymų?
Suvažiavime taip pat svarstyti ir ekonominės diplomatijos klausimai.Juos aptarinėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės –
Agnė Kavaliauskienė (Ekonomikos plėtros departamentas, patarėja) ir
Aušra Morozaitė-Rasmussen (ministrės patarėja).
Pagrindinės aptartos sritys:
– IT;
– smart engineering;
– gyvybės mokslai.
Minėti nemokamo bendradarbiavimo centrai – „Spiečiai“ (13 Lietuvoje), – skirti inovatyvaus verslo plėtrai. Raginame jais pasidomėti!
Taip pat buvo pristatytaskomercijos atašė tinklas.Komercijos atašė skiria Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ispanijoje tokio atašė neturime, tačiau Madride įsikūrusioje LR ambasadoje sėkmingai darbuojasi URM diplomatas ekonomikos klausimams Juozas Steponėnas. Ryšį su juo palaiko Ispanijos lietuvių profesionalų klubų tinklas, kartu jie organizuoja verslo ir ekonomikos srities renginius, taip pat dalyvauja kitų organizuotuose renginiuose. Bendruomenė taip pat raginama jungtis prie šios veiklos. Nesidrovėkite! Bendruomenėje ir profesionalų klubuose nuolat ieškomi lietuviai, galintys konsultuoti savo gyvenamosios šalies verslo aplinkos klausimais. Susisiekti galima ir tiesiogiai su ministerija.
Beje, norime pranešti, kad turintieji patirties ekonomikos srityje yra kviečiami prisijungti prie PLB Ekonomikos komisijos (komisijos pirmininkas – Laurynas Gerikas, Belgija).
Švietimo klausimus gvildeno diasporai ir ypač užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų darbuotojams pažįstamaŠvietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovėVirginija Rinkevičienė. Buvo aptarti šie klausimai:
– lituanistinės mokyklos, jų finansavimas (nuo 2023 m. sausio mėn.);
– lietuvių kalbos mokėjimo testai užsienio lietuviams;
– valstybinės kalbos pažymėjimai;
– lituanistinės vaikų stovyklos (pagrinde rengiamos per lituanistines mokyklas).
Norėtume atkreipti dėmesį į Lietuvos kino centro Aukso fondo teikiamas galimybes: galima kreiptis ir gauti nuorodas peržiūroms. Labai raginame pasinaudoti bendruomenės renginiams!
PLB Specialiųjų reikalų komisijos atstovė Irma Lukšienė iš Vokietijos kalbėjo apie diasporą kaip integralią Lietuvos nacionalinio saugumo dalį. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantiems lietuviams svarbu mokėti atpažinti dezinformaciją bei aktyviai prisidėti skleidžiant patikimas žinias.
Šiuos svarstymus pratęsė ir papildė Krašto apsaugos ministerijos viceministrasŽilvinas Tomkus bei viršila E. Čeponas. Jie pristatė
pilietiškumo ir mobilizacijos mokymus nuotoliniu būdu bei pageidautiną diasporos bendruomenių įsitraukimą. Labai svarbu, kad užsienio lietuvių bendruomenės būtų aktyvios ir susitelkusios, kad, iškilus reikalui, būtų lengviau jas pasiekti ir išvien veikti. Gavę daugiau informacijos, būtinai ja pasidalinsime.
Nemažai dėmesio susilaukė Šaulių sąjungos plėtros galimybės, įtraukiant ir užsienio bendruomenes. Jei žinote, kas domisi Šaulių sąjungos veikla ir galimybėmis prisijungti prie šios veiklos Ispanijoje, informuokite Lauryną Geriką (Belgija). Be to, Lietuvos kariuomenė rengia stovyklos vaikams, jaunimui. Planuojama priimti ir iš užsienio.
Suvažiavime dalyvavo ir Global Lithuanian Leaders (GLL) vadovė Marija Šaraitė. Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos iškėlė, – kaip savivaldybės bendradarbiaus informacijos sklaidoje, ruošiantis referendumui?
Susitikime buvo paliesta ir grįžtamosios migracijos problematika. Pastebėta, kad pagrindiniai dalykai, kuriais rūpinasi pargrįžtantieji:
– mokyklos be patyčių dėl kalbos (ne)mokėjimo ir pan.;
– įsidarbinimo galimybės;
– socialinis saugumas;
– būsto klausimai.
Turėjau galimybę pabendrauti su PLB švietimo komisijos atstove Alvija Černiauskaite (Jungtinė Karalystė). Aptarėme lituanistinio švietimo tendencijas ir praktikas, svarstėme, kaip tinkamai panaudoti neseniai lituanistinėms mokykloms pradėtą skirti finansavimą, kuomet jis gaunamas per bendruomenę, t.y. kuomet pasirašoma trišalė sutartis su bendruomene. Atlygis mokytojui gali būti išmokamas į jo asmeninę sąskaitą. Jeigu mokytojas gyvena užsienyje, gali Lietuvoje išsiimti verslo liudijimą, o gautas pajamas deklaruoti kitų metų pajamų deklaracijoje.
Kitos išlaidos gali būti padengiamos per bendruomenės sąskaitą.
ILB esame svarstę, kaip galėtume padėti Pietų Amerikos lituanistinei mokyklai (PALM) gauti finansavimą per ILB. Vis dėlto sužinojau, kad šiemet PALM sutarė finansavimą gauti per Lituanistinių mokyklų asociaciją Lietuvoje, juolab, kad dauguma jų mokytojų gyvena ir dirba Lietuvoje.
PLB kultūros komisijos pirmininkėJūratė Caspersen iš Šveicarijos kalbėjo apie Lietuviško paveldo ir archyvų išsaugojimą užsienio šalyse. Papasakojo apie galimybes bendradarbiauti su Centrine archyvaro tarnyba bei apie siekį kuo daugiau archyvų sugrąžinti į Lietuvą.
Ypatingai džiaugėmės jau šių metų rugsėjį Vokietijoje, Hiutenfelde, įvyksiančiomis Europos lietuvių bendruomenės (toliau – ELB) kultūros dienomis. Labai kviečiame visus norinčius ir galinčius: atvykite, dalyvaukite, burkitės į dainų ir šokių kolektyvus! ELB kultūros dienas planuojama rengti kasmet.
Tiesa, šiuo metu vienas didžiausių planuojamų ir labiausiai laukiamas renginys – jubiliejinė Lietuvos dainų šventė, vyksianti 2024 m. birželio 29 – liepos 6 d. Vilniuje. Sąlygos ir kita aktuali informacija norintiems dalyvauti – interneto svetainėje dainusvente.lt.
Kita džiugi žinia – Vytauto Kasiulio dailės muziejuje planuojama rengti pasaulio lietuvių dailininkų parodas.
Beje, Lietuvos Kultūros ministerija dvigubai padidino finansavimą diasporos kultūros projektams. Taigi, domėkimės ir teikime projektus Lietuvos Kultūros tarybai.
PLB finansų komisijos pirmininkėErnesta Kazlauskaitė-Tsakona (Graikija) kvietė prisidėti metiniu PLB solidarumo mokesčiu (narystės mokesčiu arba konkrečia suma). ILB pastaraisiais metais kasmet perveda 100€. Vis dėlto suprantame būtinybę labiau stiprinti bendruomenę, tad, planuojame finansinį indėlį didinti. Tai yra svarbu, norint, kad bendruomenė ir toliau gyvuotų pasauliniu lygmeniu, kad užtikrintai judėtų kartu išsikeltų tikslų įgyvendinimo link.
PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininkėAurelija Orlova (Italija) skatino drąsiai komunikuoti su PLB apie savo bendruomenių veiklas, siųsti straipsnius, video, nuotraukas, kurie galėtų būti patalpinti internetinėje svetainėje pasauliolietuvis.lt
SVARBU! Šiuo metu ieškomi veidai viršeliui – užsienyje gyvenantys lietuviai su istorijomis apie pilietybės išsaugojimą (gal kas susidūrė ar šiuo metu susiduriate su keblumais išsaugant ar atkuriant LR pilietybę?).
Įsimintinas momentas – „Creativity Lab” lektorės surengtos dirbtuvės, kuriose gvildenome laisvės, kompetencijos, tarpžmogiškų ryšių temas.
Į suvažiavimą atvyko ir Vilniuje reziduojantis provinciolas Evaldas Darulis – vienuolis, su kuriuo aplankėme Kretingos bažnyčią.
Taip pat buvo aptarta knyga „Pasaulio lietuvių bendruomenė 1949-2003”.
Be to, iš Lietuvos parvežiau knygų komplektą „Aušra”. Norėtume, kad šis rinkinys būtų „keliaujantis”. Pirmoji jo stotelė – lietuviška biblioteka „Knygų namai” Tenerifėje. Komplektas gali atkeliauti ir pas jūsų bendruomenes – į mokyklas, bibliotekas. Tiesiog susisiekite su manimi ir susitarsime dėl perdavimo. Svarbiausia šį vertingą komplektą išsaugoti bendruomenėje, kad dar ilgai galėtume juo džiaugtis.
Šį ilgą pasidalinimą noriu apibendrinti renginyje dalyvavusio VDU profesoriaus, Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojo ir LNMMB mokslo tyrėjo dr. Juozo Skiriaus pranešime (“Trumpa PLB istorija ir ateities kryptys”) išskirta prelato Mykolo Krupavičiaus, PLB “tėvo”, citata:
“PLB nėra draugija, į kurią nariu rašosi kas nori, o yra tautinė bendruomenė, kuriai priklauso kiekvienas lietuvis, nepaisant, kur jis gimė ir kada jis gimė, nori būti bendruomenės nariu ar nenori, kalba lietuviškai ar nekalba, naudingas bendruomenei ar žalingas, bendruomenės garbė ar gėda, tik šį pasaulį išvydęs ar jau lipa į karstą”.
(Daugiau galite paskaityti straipsnyje http://www.litua.com/lt/zinynas/plb.)
“Kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, savo kraujuje ir sąmonėje nešiojasi lietuvybės židinį. Kad tas židinys neužgestų jis turi būti nuolat kurstomas šeimoje, mokykloje, bažnyčioje, ir plačiu mastu lietuviškoje bendruomenėje. To kurstymo organizatorius turi būti lietuvių bendruomenė. O kuras yra tautinės ir kultūrinės vertybės.”
Ispanijos lietuviu bendruomenės naujienos ir aktuali informacija www.lituanos.es. Norintys pasidalinti lietuviams Ispanijoje aktualiais klausimais, aprašymais, istorijomis, renginiais rašykite į labas@lituanos.es.
