ISPANIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ švenčia 20-metį!

Šventė vyks 2024 m. rugsėjo 7 d, Huércal-Overoje (Almerija) 

Teatro Villa de Huercal-Overa

2024.09.07 PROGRAMA:
10:00 val.
Svečių sutikimas – moterys su tautiniais rūbais ir duona.

10:30-13:00 val.
Teatro Villa Huércal-Overa foje.
Programos “Grįžtu LT” pristatymas, Užsienio reikalų ministerija, Globali Lietuva.
Fotografijos parodos “Neregėta Lietuva” (Marius Jovaiša) pristatymas.
Vietinio vyno “Bodega Palomillo” ir lietuviško sūrio”Džiugas” degustacija.

13:00-14:30 val.
Teatro Villa Huércal-Overa salė
Sveikinimai.
Ispanijos lietuvių bendruomenės pristatymas.
Kanklės (folkloro grupė “Sadula”, Valensijos lietuvių bendruomenė).
Liaudies šokis (Levante de Almería lietuvių bendruomenės šokių kolektyvas “Saulė”)
Flamenko šokis (Elena Tello Dobilaite (11 m.), Valensija)
Cajón flamenco (vietinė grupė).

15:00 val.
Bendri pietūs, muzika (Restaurante “Las Vegas”, Huércal- Overa)

Nesnauskite ir užsiregistruokite! Tai mūsų visų – mūsų bendrystės – šventė 🇱🇹

BŪTINA REGISTRACIJA! Anketa bus aktyvi iki rugpjūčio 31 d.

https://forms.gle/GbUmpPqNGpgiMHPN8


ILB 2024 Sv.Jokubo zygis by ILB

Tradicinis žygis piligriminiu Jokūbo keliu 2024.03.08

Kasmetinis tradicinis VIII-asis Ispanijos lietuvių žygis Camino de Santiago – Šv. Jokūbo kelias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms paminėti

Santiago de Compostela, Ispanija 2024 m. kovo 8-10 d.

Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – nuo seno žinomas katalikų piligriminis kelias į Santiago de Compostela katedrą, kurioje, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Kaip ir kasmet, kviečiame kartu įveikti simbolinę šio kelio atkarpą su Ispanijos lietuvių bendruomenės nariais, ambasada, konsulatu ir svečiais.
KADA?
2024 m. kovo 8-10 d.

Nors žygiuosime šeštadienį, kovo 9 d., į renginį kviečiame atvykti jau iš vakaro, penktadienį, o išvykimą planuoti sekmadienį, kovo 10 d.
KUR? Santiago de Compostela miestas, Ispanija

KAIP? Žygio atkarpa Boente – Santa Irene (24,7 km), kuriuo žygiuosime šeštadienį

KAS GALI DALYVAUTI?
Dalyvauja Ispanijos lietuviai, artimieji, bičiuliai, ambasada, konsulatas, kviečiamos kitų šalių lietuvių bendruomenės, dalyviai ir svečiai iš Lietuvos.
Dalyvauja tiek suaugę, tiek vaikai.
Žygio metu lydi autobusas.

Rezervuokite datą, laiką, kelionės bilietus ir planuokite JAU DABAR! Šiuo metu yra puikių skrydžių pasiūlymų. Patogiausia apsistoti centre, netoli Katedros (Catedral Santiago de Compostela). Patogus susisiekimas, nuostabus senamiestis, daug kas pasiekiama pėsčiomis ar viešuoju transportu.

Galime padėti suderinti apgyvendinimą su kitais atvykstančiais. Taip pat atsakyti į kylančius klausimus.
Kontaktai:
Agneta, +34677257428
labas@lituanos.es

This image has an empty alt attribute; its file name is ImageMeetingjpg.jpg

 

España y Lituania juntan sus fuerzas para el crecimiento del sector Fintech

De parte del Club de Profesionales Lituanos en Barcelona (LPB) nos complace anunciar el próximo evento dedicado al sector de fintech, Innovando Juntos: Frontera entre España y Lituania 2023 (Innovating Together: Spain and Lithuania’s FinTech Frontier 2023), que tendrá lugar el 15 de junio en Barcelona.

El evento reunirá a expertos de la industria de Lituania y España para compartir sus reflexiones y perspectivas sobre los últimos avances en el panorama fintech. Los participantes tendrán la ocasión de explorar posibles oportunidades de colaboración transfronteriza dentro de la industria fintech y ampliar su red con los mejores profesionales de ambos países.

El evento abarcará una amplia gama de temas relacionados con las innovaciones en la industria fintech. Los expertos hablarán sobre temas importantes tales como Finanzas integradas (Embedded Finance), Banca abierta (Open Banking) y Fintech 2.0, así como estrategias para PBC (AML) y cumplimiento de las normativas. También habrá debates profundos sobre las oportunidades y desafíos relacionados con el futuro de las finanzas y el uso de las criptomonedas. El objetivo del evento es promover la innovación y el crecimiento dentro del sector fintech mediante la facilitación de debates e intercambio de ideas entre los participantes.

“Este evento proporciona una excelente plataforma para el networking y la colaboración”, dijo Simona Adolphe, Presidenta del Club de Profesionales Lituanos en Barcelona. “Dará la oportunidad de ampliar conocimiento y estar al día con el mundo fintech que está evolucionando muy rápido. Es una oportunidad única para conectar con profesionales de la industria y obtener información valiosa sobre las últimas tendencias y desarrollos en el sector fintech.”

El evento Innovando Juntos: Frontera entre España y Lituania 2023 cuenta con entrada gratuita y se llevará a cabo en inglés, con aforo limitado. Para asegurar plaza se recomienda realizar el registro pronto a través de https://fintechfrontier2023.eventbrite.es

Spain and Lithuania Combine Forces for Fintech Growth

The Club of Lithuanian Professionals in Barcelona (LPB) is excited to announce the upcoming fintech event, Innovating Together: Spain and Lithuania’s FinTech Frontier 2023, which will take place on the 15th of June in sunny Barcelona.

The event will bring together industry experts from Lithuania and Spain to share their insights and perspectives on the latest developments in the fintech landscape. Attendees will have the opportunity to explore potential cross-border collaboration opportunities within the fintech industry and expand their network with top professionals from both countries.

The event will cover a range of topics related to innovations in the fintech industry. Experts will discuss important subjects such as Embedded Finance, Open Banking, and Fintech 2.0, as well as strategies for AML and compliance. There will also be in-depth discussions on the opportunities and challenges related to the future of finance and the use of cryptocurrencies. The event aims to promote innovation and growth within the fintech industry by facilitating meaningful discussions and idea exchange between attendees.

“This event provides an excellent platform for networking and collaboration,” said Simona Adolphe, President of the Club of Lithuanian Professionals in Barcelona. “It will give you a chance to expand your knowledge and stay up-to-date with the rapidly evolving world of fintech. Don’t miss this opportunity to connect with industry professionals and gain valuable insights into the latest trends and developments in fintech!”

Get your free tickets today for Innovating Together: Spain and Lithuania’s FinTech Frontier 2023, and join us for an engaging discussion on the future of fintech! The event will be conducted in English and space is limited, so we encourage you to register early to secure your spot. Visit our event page at https://fintechfrontier2023.eventbrite.es to reserve your place.

 

Tradicinis žygis piligriminiu Jokūbo keliu 2023.03.11

SUSITIKIMAS SU LIETUVIAIS STUDENTAIS ISPANIJOJE
🧑‍🦱👱🧑‍🦰🎓
KADA? Spalio 6d. 16:00 (Madrido laiku).
Susitikimo trukmė: 45-60 min.
Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, Zoom platformoje. Nuorodą atsiųsime užsiregistravusiems dalyviams.
STUDIJUOJI universitete ISPANIJOJE?
Netrukus atvyksi, neseniai atvykai, studijuoji ne pirmus metus, atvykai pagal mainų programą ar ištisinėms studijoms, esi pirmakursis ar jau siekį įgyti mokslinį laipsnį? Susitikime.
Susitikimo metu SUSIPAŽINSIME – ATSAKYSIME Į KLAUSIMUS – PRISTATYSIME:
🟡“Diasporos jaunimo galimybės Lietuvoje.” 10 min.
URM Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė
🟡“Kuo ambasada gali padėti studentams?”
5-7 min.
Lietuvos Respublikos ambasados Ispanijos karalystėje konsulė Sonata Lapinskienė
🟡“Kokį ryšį gali užmegzti studentas ir Ispanijos lietuvių bendruomenė?”
(Lietuvių studentų sąjunga, savanorystė, praktika)
5-7 min.
Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Agneta Vansavičienė
💻🖋️📝 SPAUSK Registracijos anketa
📒Susitikimo organizatoriai:
Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos karalystėje – URM – Ispanijos lietuvių bendruomenė
Ispanijos lietuvių bendruomenių lyderių ir atstovų suvažiavimas Tenerifėje

Tradicinis žygis piligriminiu Jokūbo keliu 2022.03.12

  ŠĮ PAVELDĄ GAVAU IŠ PROTĖVIŲ

Užsienio reikalų ministerija kasmet rengia lyderystės mokymus ir švietimo forumą. Šiemet žvaigždės lėmė, jog “LYDERIŲ LAIKE 3” susitiko atstovai iš Ispanijos ir Izraelio. Mokymų lektoriai klausytojų iniciatyvumą skatino užduotimis mišriose grupėse ir taip susiformavo šauni Ispanijos – Izraelio kūrybinė komanda, pasiūliusi bei gyvendinusi iniciatyvą “ŠĮ PAVELDĄ GAVAU IŠ PROTĖVIŲ”. Tai bendra Ispanijos lietuvių bendruomenės Comunidad Lituana en España ir Lietuvių Bendruomenės Izraelio Valstybėje “Nerija” tarptautinė kūrybinė pilietiškumo akciją.

Ispanijoje ir Izraelyje gyvenančių lietuvių sukurtas ryšys subūrė šias bendruomenes kilniems tikslams – pagerbti lietuvybę, saugoti tradicijas ir skleisti gerąsias patirtis. Projektu buvo siekiama prisiminti savo šaknis, suburti kuriančius, talentingus lietuvius Ispanijoje bei Izraelyje. Ir panašu, kad pavyko atrasti, įamžinti ir abiejų šalių bendruomenėms pristatyti lietuviškos tradicijos tąsos akimirką. Ir ne vieną.

Iniciatyvoje dalyvavo Ispanijoje ir Izraelyje gyvenantys tautiečiai, nenuilstamai svetur puoselėjantys senąsias mūsų tautos tradicijas bei papročius. Ir viso šio neįkainojamo nematerialaus kultūros paveldo išraiška esti tautodailė, dainos, šokiai, duonos ar kito šeimos patiekalo receptai, rankdarbiai iš molio, medžio, mezginiai, nėriniai, žvakės ir kt. Projekto dalyviai įamžino savo darbus, veiklas nuotraukose ir pasakojimuose, prisimindami kaip to išmoko, atrado, paveldėjo. 

“Meilę skiautiniams paveldėjau iš savo motinos. Skiautinius dar vertinu ir dėl to, kad jie draugiški gamtai, mažina vartojimą, nes panaudotus drabužius, patalynę prikeliame antram gyvenimui. Taip iš nenešiojamų, nusibodusių drabužių, staltiesių gimė krepšys pirkiniams, pagalvėlės, adatinės, žaislai, netgi aprengiau savo siuvimo mašiną… Skiautiniai man beribė kūrybos erdvė, saviraiška, tai meilė tradicijoms ir jų tęsinys.” – dalijasi Albina Valiukienė iš Ispanijos.

Toliau verčiant virtualaus nuotraukų albumo puslapius akį patraukia šaltojo porceliano, molio gėlės, kurias laisvalaikiu kuria Edita Paulauskienė Tenerifėje (Ispanija), ir mėgaudamasi kūrybos procesu jį linksmai vadina puikiu bendravimo būdu.

Diana Vaičiūtė Baselonoje lieja bičių vaško žvakes ir pasakoja, jog didžiuojasi galėdama pristatyti natūralias, ekologiškas, pagal seniausiais technikas suformuotas žvakes iš kiekvienam lietuviui gerai pažįstamo produkto.

Karolina Urbietytė iš Madrido mums parodė kryželiu siuvinėtus paveikslus ir prisiminė, kaip šį amatą jai vaikystėje perdavė brangi mokytoja iš Šiaulių.

Eglė Poderytė iš Tenerifės pristatė nertus pagalvių užvalkalus. Kažkada išmokto, bet ilgainiui primiršto pomėgio Eglė vėl ėmėsi tapusi mama. Ir šiandien labai džiaugiasi, jog šių rankdarbių dar vaikystėje ją išmokė mama ir močiutė.

Rita iš Izraelio yra baigusi Vilniaus Dailės Akademijos tekstilės meno studijas. Pagrindinis jos kūrybos kvėpimas yra tradicinė lietuviška etno dailė ir lietuviškos gamtos grožis. “Tokie įtakų šaltiniai buvo gyvenant Lietuvoj, tokie jie, įrašyti į vidinę savastį, išliko ir čia.” – samprotauja Rita. Dalyvauti projekte ją paskatino vyras Borisas. Rita pristatė tekstilės, medžio raižinių, dizaino, piešimo darbus.

Ieva Vebraitė Adereth įtaigiai perteikė makrame meno žavesį, kuris ją “pavergė” surengus kūrybines dirbtuves Izraelio lietuviams. Mokydama Izraelyje gyvenančias lietuvaites rišti šimtus įvairiausių makrame mazgelių, Ieva nejučia apipynė visus savo namus ir jaukiomis kalėdinėmis dekoracijomis apdovanojo visus draugus.

Gaiva Šilutiškė ir apie savo krašto grožį galėtų kalbėti be galo be krašto, kaip ir jo peizažus ant drobės lieti vis atrasdama naujus horizontus. O jos gyvenimo horizontai išties platūs. Jaunystėje likimas atvedė į Jeruzalę ir vandeningus tėviškės vaizdus jos paveiksluose pamažėl ėmė keisti auksiniai švento miesto mūrai, siaurų gatvelių labirintai, ėmė rastis brangių žmonių portretai. Gaiva įsitikinusi, jog rimtai tapybai atsiduoti ją paskatino tėvynės ilgesys ir meilė. Dar ji sakosi atradusi ilgesio malšinimo receptą – tai menas, prisiminimai ir svajonės. “Išmėginkite, tai veikia.” – valiūkiškai virtualiam susitikime šypsosi Gaiva.

Choreografė Daiva Sakal pristatė įamžintas tautinio šokio akimirkas. Emigravusi į Izraelį Daiva profesionalią veiklą nutraukė, tačiau prisipažįsta, jog vidinis šokio šauksmas niekur nedingo, veikiau vis stiprėjo ir stiprėjo. Tad sužinojusi apie 2016 metais rengiamą lietuvių tautinių šokių šventę Baltimorėje, nedelsdama ėmėsi iniciatyvos ir subūrė tautinių šokių kolektyvą “Vija”. Jos meilė tautiniam šokiui atsirado studijų metais Klaipėdos universitete. “Nors man siūlė pereiti į anuomet perspektyvų pramoginių šokių skyrių, tačiau visų nuostabai, atsisakiau, pasirinkdama lietuvių liaudies šokį. Tikriausiai tai buvo intuityvi dar mano mamos pradėto kelio tąsa.” – svarsto Daiva.

Sandra Assaraf, įsigilinusi į projektą “Šį paveldą gavau iš protėvių…”, suprato, kad su gimtine ją sieja šaknys, kilmė ir mažų mažiausiai folkloras -tautos žodinės tradicijos visuma. Tai yra liaudies dainos, raudos, pasakos, sakmės, legendos, padavimai, mitai, mįslės, patarlės, priežodžiai, žaidimai. Suvokdama save kaip lietuviškos tradicijos tęsėją mišrioje šeimoje, Sandra dalijosi fotografijose įamžintomis akimirkomis, kuriose ji su dukra skaito lietuviškai.

Asia Terek jau daug metų gyvena Izraelyje ir kaip prisimena, visada mėgo įvairius rankdarbius, kaip antai siuvinėjimas, pynimas, lipdyba. To ją dar mažą mokė šeimos moterys. Išėjusi į pensiją Asia iš naujo atrado keramiką. Jos nuotraukose galėjome grožėtis įvairiais keramikos dirbiniais, skirtais interjero puošybai bei gaminiais, turinčiais tikrai praktišką paskirtį. 2017 metų vasarą Vilniaus Rotušėje buvo pristatomi užsienio lietuvių autorių meno darbai. Visa lietuvių bendruomenė Izraelyje didžiavosi ir sveikino Asią su puikiu debiutu Lietuvoje, kur jos autorinis darbas sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimo. 

Tradicijas ir kultūrą kiti dalyviai prisiminė per kulinarinį paveldą. Daiva Sruogienė iš Valensijos pasakojo apie kasmet kepamus tradicinius kūčiukus. Tai labai svarbi diena jos šeimai. Todėl kaip kažkada vaikystėje su mama, šiandien Daiva šio tradicinio Kūčių stalo patiekalo gamybai skiria visą dieną, žinoma, įtraukdama visą savo šeimą. 

Agneta Vansavičienė iš Tenerifės prisiminė, kaip pernai, minėdamos Agotos dieną bendruomenės moterys Tenerifėje organizavo lietuviškos duonos kepimą. “Taip ir aš pradėjau kepti naminę lietuvišką duoną pagal mielos Zitos receptą. Jau kuris laikas dalinamės natūraliu duonos raugu lietuvių šeimų rate. Kaip iškyla, dauginasi pati duona, taip ir lietuviškos duonos kepimo tradicija plinta mūsų bendruomenėje.” – sako Agneta.

Rima Blumenzon iš Izraelio pasidalino ypatingais, jos šeimos ištobulintais cepelinų ir žagarėliu receptais. Pastaraisiais, pasak Rimos, ji dažnai palepina tris savo sūnus. Taip pat atskleidė kaip pasipuošti namus lauko gėlių kompozicijomis, kaip puoselėti ir prižiūrėti daržą kieme ar ant palangės. “Tai mumyse, mes jau gimstame visa tai mokėdami ir išmanydami, tai užkoduota kiekvieno lietuvio genuose.” – šypsodamasi dėstė Rima ir pridūrė, jog mezgimas bei nėrimas, išmokti dar vaikystėje, jai lig šiol yra puiki meditacija.

Gautos visų dalyvių nuotraukos 2021 m. sausio mėnesį buvo meniškai pristatytos ir publikuotos Ispanijos bei Izraelio bendruomenių “Facebook” paskyrose. Ispanijos lietuviai rinko Izraelio lietuvių talentą, o Izraelio lietuviai – Ispanijos. Sausio pabaigoje virtualaus susitikimo metu susipažinome su autoriais ir bendruomenių atstovais, paskelbėme ir pasveikinome šio projekto laureatus – daugiausiai “patiktukų” surinkusius darbų autorius.

Izraelio lietuviai labiausiai žavėjosi riešinėmis (autorė Kristina Zaleckaitė iš Madrido). Kaip sako Kristina, aistrą mezgimui ji paveldėjo iš močiutės. “Pamenu dar vaikystėje, norėdama imtis mezgimo, turėdavau kantriai išlaukti močiutės suverptų siūlų, padėti juos iškedenti, išplauti, į ritinėlius suvynioti. Ir tik tuomet galėdavau pasinerti į mezgimą. Seniau riešines lietuviai dėvėdavo rudenį ir žiemą, nes drabužių rankoves siūdavo plačias, tad kad vėjas pro jas nešvilptų ir netrukdytų darbų dirbti, maudavosi riešines. Kasdienos nešiojimui megzdavo paprastas riešines. Raštuotos, karoliukais puoštos būdavo išeiginės. Ši tradicija buvo paplitusi ne tik Lietuvoje. Šiaurės kraštuose. jas nešiojo ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. Deja, laikui bėgant ir atsiradus pirštinėms, riešinės po truputį ėmė nykti. Dabartinės riešinės nešiojamos daugiau moterų ir labiau kaip aksesuaras, papuošalas, akcentas prie apdarų, nors galiu patikinti, kad tikrai šildo ir suteikia jaukumo.” – prisimena Kristina. 

Ispanijoje daugiausia simpatijų sulaukė Helenos Gaon iš Izraelio kabantys Sodai. Helena yra profesionali muzikantė, rašo ir atlieka dainas, o karantinas pastūmėjo prisiminti jaunystėje pas draugę kaime pintus Sodus. Virtualaus susitikimo metu Helena ne tik pasakojo apie savo pomėgį, bet ir smagiai uždainavo.

Labiausiai patikusių darbų autorėms iškeliavo atminimo dovanos, o visiems dalyviams įteikti bendruomenių padėkos raštai.

Ši iniciatyva padėjo dviejose Viduržemio jūros pakrantės šalyse užgimti daug gražių draugysčių, pažinčių. Todėl tikrai tikime, jog projektas bus tęsiamas. Tikime, jog tai paskatins vis daugiau žmonių pristatyti savo darbus, suvokti įkvėpimų šaltinius, ieškoti ir atrasti galbūt lietuviškas savo talentų ištakas. Plėtodami šią iniciatyvą kviesime prisijungti lietuvius profesionalus menininkus ir mėgėjus kūrėjus, gyvenančius ir kuriančius visame pasaulyje. Viliamės, jog ilgainiui ši iniciatyva taps globaliu, tradiciniu, kasmetiniu renginiu. 

Kūrybinė grupė: Ilana Krivoščenkaitė, Sandra Assaraf, Daiva Sakal, Agneta Vansavičienė, Ema Batutytė ir Daiva Sruogienė

Tradicinis žygis piligriminiu Jokūbo keliu 2020.03.14

Social media & sharing icons powered by UltimatelySocial
RSS
Facebook
LinkedIn
Instagram